SVC žiemos greituminio slalomo III etapo fragmentai spauskite ant nuotraukos.

Super sprinto 2010 m. I etapas Ukmerges raj. from Autoklase on Vimeo.

2010 01 23 Super sprintas I etapas

Super Sprintas X etapas (sniegas) from Autoklase on Vimeo.

Super sprintas X etapas (sniegas)

Utenos ruduo 2009, ralio sezono uždarymas from Autoklase on Vimeo.

Utenos ruduo 2009 ralio sezono uždarymas

SUPER SPRINTAS 2009 VIII etapas from Autoklase on Vimeo.

Super sprintas IX etapas 2009-11-21 from Autoklase on Vimeo.

SASK sprinto IX etapas [2009-11-21] from SauliusV.LT on Vimeo.

Išmokime puikiai vairuoti automobilį

Vertas dėmesio pasiūlymas:

Išlaikiusiem egzaminus iš pirmo karto VĮ Regitra, nemokama saugaus vairavimo pamoka sportiniu automobiliu!!!

PLIUS Visiem baigusiem mūsų mokyklą

50 Lt. nuolaida „Individualiai saugaus vairavimo programai „1x1“

400 Lt. nuolaida 6 žm. grupei "Vienos dienos saugaus vairavimo programai"

100 Lt. nuolaida draugui ar šeimos nariui(vairavimo kursams)

Vairavimo kursuose

KET parsiuntimui...

Mokymosi tikslas – ne tik išlaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą, bet ir išmokti vairuoti. Tai ne tas pats. Net pirmą kartą įpilti kuro savo automobiliui kartais tampa rimtu išbandymu. Nemažiau svarbu žinoti kaip žiemą užvesti automobilį, nejungti prišalusių valytuvų, atpažinti rimtą gedimą nuo smulkaus nemalonumo, važiuoti ledu, purvu, smėliu ir per duobes, pasirinkti saugų greitį ir distanciją, elgtis prognozuojamai ir jausti, kaip sekančią akimirką pasielgs kitas vairuotojas, atpažinti potencialiai pavojingą vairavimą, ir kaip saugotis nuo tokių piktybiškų ar nepiktybiškų nemokšų. Tai aišku tik dalis ką mes kartu išmoksime...

Trumpai...

Spartūs automobilizmo tempai sukelia vis daugiau problemų užtikrinti saugų eismą keliuose ir gatvėse. Viena aktualiausių sparčiai besivystančio kelių transporto problemų – saugaus eismo užtikrinimas. Kasmet Lietuvos keliuose ir gatvėse žūsta per 700 žmonių ir apie 7–8 tūkstančiai jų sužalojami. Aukų skaičiumi kelių eismo įvykius galima palyginti su karu arba epidemija. Metiniai nuostoliai dėl eismo įvykių Lietuvoje sudaro apie 1,6 milijardo litų. Pastarųjų metų tyrimai liudija, kad daugiausia eismo įvykių įvyksta dėl eismo dalyvių (žmonių) kaltės. Nustatyta, kad daugiau kaip 90 % eismo įvykių kaltininkai yra kelių transporto priemonių vairuotojai ir pėstieji. Didelę įtaką vairuotojo vairavimo kokybei, patikimumui, kultūrai bei jo elgesiui turi vairuotojo psichologija ir psichofiziologiniai gebėjimai. Daugumos eismo įvykių priežastis yra asmeninis (žmogiškasis) veiksnys – vairuotojo psichofiziologinės savybės, galinčios lemti neteisingus veiksmus vairuojant automobilį. Automobilio vairuotojas yra pagrindinė sistemos automobilis-vairuotojas-kelias-aplinka grandis, kuri turi veikti pagal visus psichofiziologinius dėsnius. Kokios tobulos bebūtų kelių eismo taisyklės (KET), automobilį vairuojantis žmogus dažnai jas pažeidžia ne todėl, kad yra nedrausmingas, o dėl to, kad ribotos jo psichofiziologinės galimybės – avarinėje situacijoje jis nesugeba suvaldyti automobilio, suklysta ir savo veiksmais ją komplikuoja. Vairuodamas automobilį, vairuotojas turi suvokti daug vaizdinių, garsinių bei kitokių dirgiklių ir greitai į juos reaguoti. Be to, vairuotojas nuolat turi nukreipti dėmesį nuo vieno objekto į kitą, atsižvelgdamas į jų svarbą tam tikru metu ir besikeičiančias kelio sąlygas. Automobilį valdantį vairuotoją veikia įvairūs veiksniai, turintys įtakos jo darbui: nepalankios eismo sąlygos esant blogam matomumui, automobilių spūstys, nuovargis, triukšmas, vibracijos ir t. t. Nagrinėjat vairuotojų veiklos psichofiziologines savybes galima efektyviau spręsti eismo keliuose saugumo problemas, susijusias su žmogaus veikla.

Kas atsitinka kai 80km/h važiuojantis automobilis, kurio keleiviai neprisisegę saugos diržų, atsitrenkia į nejudančią kliūtį:

Laikas po smūgio - Pasėkmės(LABAI LINKIME, KAD TAIP NIEKAM NEATSITIKTŲ)

0,026s - Deformuojamas buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Automobilio keleiviai, jei jie neprisisegę saugos diržais, juda toliau automobilio salone 80 km/h greičiu.

0,039s - Vairuotojas kartu su dėdyne staiga bloškiamas į priekį apie 15 cm.

0,044s - Vairuotojas savo krūtinės ląsta sulaužo vairą.

0,068s - Vairuotojas 9 t jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį.

0,1s - Pakibęs ant vairo vairuotojas nubloškiamas atgal - jis jau būna miręs.

0,11s - Už vairuotojo sėdėjęs keleivis, jeigu jis taip pat buvo neprisisegęs saugos diržu, atsitrenkia į vairuotoją, smogdamas jam naują smūgį ir pats gaudamas mirtiną traumą.

0,15s - Visiška tyla. Stiklo šukės ir metalo nuolaužos krenta ant žemės. Autoavarijos vietą apgaubia dulkių debesis.

Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis.

Saugos diržai atlieka savo funkciją, kai automobilio greitis yra nuo 15 km/h iki 125 km/h, tačiau efektyviausi - kai greitis neviršija 90 km/h.

SAUGAUS VAIRAVIMO PAGRINDAI

Vairuotojas, automobilis, kelias ir aplinka sudaro dinamiškai susijusių grandžių sistemą. Vairuotojas per savo jutimo organus gauna informaciją iš kelio: ženklų, ženklinimo, šviesoforų, kelio būklės, ir aplinkos: oro sąlygų, objektų šalia kelio, keliu judančių transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių. Apdorojęs gautą informaciją, jis atlieka tam tikrus automobilio valdymo veiksmus (naudoja įspėjamuosius signalus, spaudžia sankabos, stabdžių ar akseleravimo pedalus, suka vairą, perjunginėja pavaras ir t.t). Atgalinio ryšio kanalais vairuotojas gauna informaciją apie atliktų veiksmų razultatus. Taip veikia sudėtinga „Vairuotojas, automobilis, kelias ir aplinka“ sistema, kurios pagrindinis operatorius yra vairuotojas. Svarbiausias vairuotojo veiklos bruožas yra patikimumas. Patikimumas-sugebėjimas be klaidų valdyti automobilį...

Tapkime patikimais vairuotojais...

AUTOMOBILIO STABILUMAS

1.Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras.

2.Nepakrautas kroviniais automobilis, ne taip greitai virsta.

3.Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.

4.Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.

5.Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.

6.Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.

7.Automobilio šonimio slydimo priežastimi slidžiame kelyje, gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.

8.Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.

9.Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius ( nuspausti akseleratoriaus pedalą ), nes automobilis gali nuslysti į šoną.

10.Jei padangų protektoius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga, mažėja.

11.Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja ( čiuožia ) greičiau, nei priekiniai.

12.Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.

13.Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį kooreguoti vairu.

14.Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.

15.Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.

16.Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.

17.Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.

18.Pervažiavęs vandens telkinį ( kai buvo apsemti automobilio stabdžiai ), vairuotojui rekomenduojama važiuoti nedideliu greičiu, keletą kartų paspausdamas stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.

19.Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos ) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos ir geometrijos.

20.Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseliaratoriaus pedalą.

21.Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.

22.Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus ( bagažinė ant stogo ), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.

23.Slidžiausia yra tašytų akmenų kelio danga.

24.Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.

25.Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

VAŽIAVIMAS POSŪKYJE

26.Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės.

27.Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę ( kuo ilgesne vilktis - tuo daugiau ).

28.Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai ( priekaba ), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.

29.Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.

STABDYMAS

30.Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.

31.Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo.

32.Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.

33.Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.

34.Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai piklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.

35.Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių.

36.Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atsumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.

37.Staiga stabdant ( esant geroms važiavimo sąlygoms ), reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.

38.Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.

39.Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros ( kai nėra ABS ).

40.Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.

41.Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.

42.Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.

43.Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo ( rankiniu ) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.

44.Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas išjungus pavarą, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai.

45.Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio ir apvirsti.

46.Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo reikia pasirinkti žemesnę pavarą.

VAIRUOTOJAS -REAKCIJA, SAVIJAUTA, REKOMENDUOJAMI VEIKSMAI

47.Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų.

48.Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.

49.Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.

50.Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.

51.Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.

52.Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.

53.Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis ( pilka, tamsiai mėlyna ), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.

54.Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.

55.Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.

56.Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.

57.Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.

58.Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį.

59.Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesaforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.

60.Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos ( atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą ).

61.Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.

62.Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.

63.Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai -atrodo didesnis už tikrąjį.

64.Transporto priemonės ilgas ir dažnas įsibėgėjimas pirmąją pavara, didina kuro sąnaudas.

65.Kuro sąnaudos bus mažiausios, važiuojant aukščiausia pavara.

66.Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.

67.Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara ( važiavimo greitis ), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.

68.Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.

69.Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).

VAIRAVIMAS TAMSIU PAROS METU

70.Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.

71.Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.

72.Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.

73.Perdaug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, automobilis bus blogai valdomas (kils priekiniai, vairavimui skirti ratai ir bus sunku suvaldyti automobilį), įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.

Įvykus nelaimei

Pirmąsias 15-20 sekundžių nedarykite nieko

Ką galėjote, Jūs jau padarėte, ir dabar tikriausiai esate šoko būsenoje. Jums tiesiog būtina aprimti, susitvardyti. Būdamas tokios būsenos žmogus negali kontroliuoti savo veiksmų, o paskubomis padarytų žingsnių pasekmės gali būti skaudesnės nei pati avarija. Aprimęs pabandykite realiai įvertinti incidento pasekmes

Išjunkite variklį, jei jis veikia, įjunkite avarinę signalizaciją. Be reikalo nelakstykite aplink automobilį, vertindamas avarijos pasekmes, - tai padaryti dar tikrai suspėsite. Pirmiausia, ir svarbiausia, įsitikinkit, ar autoįvykyje nenukentėjo žmonės. Jeigu, nelaimei, yra nukentėjusiųjų, kuo skubiau kvieskite „Greitąją pagalbą", o paskui policiją. Juo labiau, telefono numeris yra tas pats - 112.

Pasirūpinkite eismo įvykio liudytojais, užsirašykite jų vardus, pavardes, telefono numerius, adresus ir kitą svarbią informaciją. Jeigu įvykis sudėtingesnis arba nukentėjo žmonės, paprašykite liudytojų, jeigu jie gali, palaukti atvykstant policijos pareigūnų. Nukentėjusiems suteikite pirmąją pagalbą

Tačiau jeigu trauma atrodo rimta, jokiu būdu nejudinkite nukentėjusiojo! Bandydami suteikti nekvalifikuotą medicininę pagalbą galite tik apsunkinti nukentėjusiojo padėtį. Kol neatvyko medikai, reikia užfiksuoti sužeistojo kūną, kad nebūtų komplikuoti galimi stuburo pažeidimai, kaulų lūžiai, traumos. Nepamirškite kuo nors jį apkloti.

Jeigu nukentėjusysis kraujuoja, pabandykite sustabdyti kraujavimą. Tačiau prisiminkite, kad laikyti užspaustą sužeistą galūnę galima ne ilgiau kaip valandą šaltu metų laiku ir 2 valandas, kai temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių, - vėliau prasideda audinių nekrozė.

Būtina žinoti, kad nukentėjusiajam negalima duoti jokių vaistų! Pasirūpinkite įrodymais

Pasistenkite išsaugoti įrodymus, kad jie liktų toje pačioje vietoje, - įvairias nuolaužas, žibintų šukes ir kita. Labai svarbus įrodymas - stabdymo kelias. Pavyzdžiui, lietus ar sniegas tas žymes gali sunaikinti, tad kuo nors užklokite stabdymo kelią.

Labai pravartu būtų turėti fotoaparatą ir viską nufotografuoti. Kiti eismo dalyviai

Kol laukiate atvykstant eismo priežiūros tarnybos pareigūnų, užsirašykite kito (ar kitų) eismo įvykio dalyvio pavardę, adresą, telefono numerį, transporto priemonės valstybinį numerį, draudimo bendrovės pavadinimą, draudimo dokumento numerį.

Jeigu esate nukentėjusysis šiame eismo įvykyje, Jums teks kreiptis dėl žalos atlyginimo į kaltininko draudimo bendrovę. Jeigu Jūs esate įvykio kaltininkas, apie incidentą per 3 darbo dienas praneškite savo draudimo bendrovei. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo

Ne visais atvejais verta laukti policijos. Dabar leidžiama įvykus techninei avarijai, tai yra, kai eismo įvykyje nenukenčia žmonės, nekviesti kelių policijos pareigūnų, o patiems avarijos dalyviams susitarti, nubraižyti schemas ir kreiptis į kaltininko draudimo kompaniją.

Tačiau vis dar labai mažai vairuotojų pasinaudoja galimybe sutaupyti savo bei pareigūnų laiką, supaprastinti techninių avarijų įforminimą bei pagreitinti nuostolių atlyginimą.

Ši tvarka remiasi jau seniai galiojančiu Kelių eismo taisyklių punktu: „271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria, vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius." Kaip taisyklingai nubraižyti schemą (eismo įvykio deklaracijos pildymo pavyzdys)

Visų pirma, įsitikinkite, ar turite (tiek Jūs, tiek kaltininkas) vairuotojo pažymėjimus ir galiojančius civilinės atsakomybės draudimo polisus, ir parodykite juos vienas kitam. Jei bent vienas iš avarijos dalyvių kažkurio iš šių dokumentų neturi, būtina kviesti policiją.

Jei viskas tvarkoje, susiraskite popieriaus lapą, rašiklį ir sudarykite paprasčiausią įvykio schemą: užrašykite gatvės, kelio pavadinimą, vietą (pavyzdžiui, prie kurio namo ar kuriame kilometre įvyko susidūrimas), įvykio datą ir laiką, nubraižykite gatvės, sankryžos ar kiemo, kur įvyko avarija, schematinį planą, apytiksliai pažymėkite matmenis, pavyzdžiui, gatvės plotį. Nepamirškite pažymėti, jei yra, kelio ženklų ir kelio ženklinimo linijų.

Dabar ant schemos pavaizduokite kelių transporto priemonių padėtį po avarijos, judėjimo kryptis prieš avariją, būtinai nurodykite schemoje transporto priemonių pavadinimus, valstybinius numerius - išvengsite painiavos. Nurodykite bent kelis matmenis, kurie leistų spręsti, kas kaltas dėl avarijos. Pavyzdžiui, atstumą nuo stovinčių po avarijos transporto priemonių iki kelio ar gatvės krašto, iki kliūties, į kurią atsitrenkta, ir panašiai. Ypatingo tikslumo nereikalaujama, jei išmatuoti sudėtinga ar neįmanoma, galima apsieiti iš viso be matmenų, bet atminkite - kilus ginčams ar abejonėms, schemoje esantys matmenys padės teisingai juos išspręsti.

Trumpai aprašykite avarijos aplinkybes, nurodykite kaltininką, transporto priemonių sugadinimus (tuos, kurie matyti). Jei įvykio vietoje būta liudininkų, nurodykite ir juos.

Galiausiai laisvoje schemos vietoje parašykite „Sutinku", savo vardus, pavardes ir pasirašykite. Draudikų informavimas

Kaip reikia informuoti draudikus, pakankamai aiškiai nurodyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje: „Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: Imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą. Apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai. Pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną draudikui nustatyti. Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti jiems išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Atsakingas už neapdraustą transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant". Ginčai

Neretai nukentėjusieji (ir ne tik jie) būna nepatenkinti eismo priežiūros tarnybos išvadomis, draudikų paskirtomis išmokomis. Kilus ginčams dėl įvykio, Eismo priežiūros tarnyboje bus sudaryta komisija, kuri pateiks savo išvadas. Jeigu ir jos netenkina, teks kreiptis į teismą. Jei nesutinkate su draudikų išvadomis, galite kreiptis į draudimo priežiūros komisiją (DPK). Beje, sudėtingesni atvejai pakankamai reti ir teisybė dažniausiai nustatoma jau pirmoje instancijoje. UADBB „Sapinetos draudimas" teikiamos konsultacijomis Konsultuojame klientus (išskyrus atstovavimą teisme). Mūsų tikslas - užtikrinti, kad būtų greitai perduodamos pretenzijos, bei būtų panaudotos visos priemones kliento stabiliai finansinei būklei užtikrinti. Prireikus pranešame draudimo kompanijai apie žalą. Padedame surinkti ir pateikti reikalingus draudimų kompanijai dokumentus. Sumažiname laiko sąnaudas, galinčias atsirasti tarp pranešimo apie draudiminį atvejį ir galutinio sprendimo. Nagrinėjimo metu užtikriname, kad būtų reguliariai informuojamos visos šalys. Pateikiame ataskaitas apie žalą ir jos padengimą.

Kiekviena draudimo bendrovė skirtingai tvarko žalos procedūrą. Įvykus nelaimingam atsitikimui, reikia kreiptis į atitinkamos draudimo bendrovės žalų sureguliavimo tarnybą, pagal žemiau patektas nuorodas. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome pranešti Žalų sureguliavimo tarnyboms

Patarimai jaunam vairuotojui

Spidometras kol kas rodo tik vieną ar du tūkstančius kilometrų. O šis atstumas lygus jūsų vairavimo stažui? Klausimų apie vairavimo situacijas kyla daugiau nei turit atsakymų?

Ne bėda! Mes atrinkome pačius populiariausius iš jų ir radome atsakymus.

Laikykis atstumo

Kada pradėti stabdyti, jei priekyje važiuojantis automobilis pradeda stoti?

Jei pabandytume paanalizuoti greičio mažinimo laiką iki visiško sustojimo, galima būtų išskirti kelis laiko intervalus.

Pirmas – tai vairuotojo reakcijos laikas nuo suvokimo momento, kai stabdyti būtina, iki stabdžių pedalo paspaudimo. Statistika rodo, kad vidutinis žmogaus reakcijos laikas sudaro nuo 3/4 iki 1 sekundės. Per tą laiką automobilis, kuris važiuoja 90 kilometrų per valandą greičiu, nuriedės nuo 19 iki 25 metrų atstumą.
Antrasis laiko intervalas — tai laikas, per kurį suveikia stabdžių sistema. Šis faktorius paprastai priklauso nuo automobilio konstrukcijos, bet vidutiniškai per tas sekundės daleles automobilis nurieda maždaug vieną, du metrus.
Trečioji laiko atkarpa – neišvengiamas greičio mažinimo laikas. Jis vadinamas stabdymo keliu. Vidutiniškai, mažinant greitį nuo 90 iki 0 km/h, automobilis nuvažiuoja 70 metrų. Bet tai tik vidutiniškai.

Stabdymo keliui įtaką daro kelio danga, padangų būklė, vairuotojo sugebėjimai, techninė stabdžių sistemos būklė, konstrukcija, charakteristika ir automobilio apkrova. Atsižvelgdami į tai, mes rekomenduojame: kai tik užsidega priekyje važiuojančio automobilio stabdymo žibintai, reikia nedelsiant perkelti koją nuo greičio pedalo ant stabdžių. Tokiu būdu sutrumpinsite reakcijos laiką. Be to, norėdama gerai įvertinti situaciją, stebėkite ne tik vieno priekyje važiuojančio automobilio stabdymo signalus, bet stenkitės pamatyti trijų - penkių priekyje važiuojančių automobilių signalus ir pradėkite stabdyti, vos juos pamačiusi.

Jeigu nuolat „užlenda“

Ką daryti, jei persirikiuodamas į kitą juostą automobilis stumia jus iš jūsiškės?

Jeigu nesate įsitikinusi, kad ta eismo juosta, į kurią jus stumia, yra laisva, niekada nepersirikiuokite į ją. Tokioje situacijoje turbūt teisingiausia pasielgti taip: jei vairuotojas elgiasi, švelniai tariant, nekorektiškai, sumažinkite greitį ir praleiskite manevruojantį automobilį. Bet tokia situacija susidaro nebūtinai dėl nemandagaus vairuotojo. Gal sugedo to automobilio vairo mechanizmas, ar sprogo padanga? O ir pačiam vairuotojui galėjo pasidaryti bloga. Turėkite tai galvoje ir nesinervinkite dėl nepaaiškinamo kito vairuotojo manevravimo juostomis.

Susireguliuokite veidrodėlius

Kaip teisingai sureguliuoti galinio vaizdo veidrodėlius?

Žiūrint iš vairuotojos vietos į šoninį veidrodėlį, būtinai turi matytis jūsų pačios automobilio šonai - kad galėtumėte tiksliai matyti kitus eismo dalyvius. Bet šis vaizdas veidrodyje turi užimti ne daugiau kaip du centimetrus, kitaip žvalgos kampas bus pernelyg ribotas. Santykinė horizonto linija turi būti truputį žemiau nei veidrodžio vidurys. Salone esantis veidrodėlis sureguliuotas teisingai, jeigu jo centras sutampa su galinio stiklo matymo centru.

Norėdama patikrinti, ar teisingai sureguliuoti visi automobilio veidrodėliai, paprašykite, kad jūsų pagalbininkas apeitų aplink automobilį dviejų metrų spinduliu. Pati tuo tarpu stebėkite einantį veidrodėliuose. Jeigu pagalbininko atvaizdas išnykęs viename šoniniame veidrodėlyje staigiai atsiranda salono veidrodėlyje, ir atvirkščiai, vadinasi, sureguliuota teisingai. Tokiu pat būdu galima išsiaiškinti „mirties zonas“, kai pažvelgusi į veidrodį, negalite būti visiškai įsitikinusi, kad iš šono ar galo nevažiuoja kiti eismo dalyviai. Norėdama išvengti tokių situacijų, žiūrėkite į veidrodėlį truputį pasilenkusi prie vairo - taip prasiplės matymo kampas.

Jei signalizuoja

Kaip reaguoti, jei iš galo važiuojantis vairuotojas ima signalizuoti, reikalaudamas trauktis iš kelio, o pasitraukti nėra kur?

Jei neįmanoma pasitraukti į šalį, toliau važiuokite savo juosta. Bet kai tik atsiras tokia galimybė, užleiskite kelią. Jei jums signalizuoja, nepulkite jungti avarinių signalų, stoti ar gestikuliuoti. Nepamirškite, kokia svarbi kelyje vairavimo kultūra. Signalizuojančio žmogaus motyvai gali būti išties labai svarbūs, pavyzdžiui, automobilyje - gimdanti moteris ir pan. Įsivaizduokite, kad tą automobilį vairuoja žmogus, kurį jūs labai gerbiate: mama, tėvas, draugas, viršininkas. Pyktis transformuosis į norą padėti ir situacija greitai pasikeis.

Jei akina žibintų šviesos

Kaip išvengti priekyje važiuojančių automobilių akinimo?

Štai keletas rekomendacijų. Pirmiausia – stenkitės nežiūrėti į priekyje atvažiuojančio automobilio žibintus. Be to, laikykitės dešinės važiuojamosios kelio dalies pusės (arčiau kelkraščio). Jei vis tiek labai akina, primerkite kairiąją akį. Atsižvelgdama į greitį, mažinkite jį, įjungdama avarinius žibintus ir nekeisdama judėjimo krypties. Kodėl reikia užmerkti vieną akį? Apakintas vyzdis išsiplės per 7-8 sekundes, jei antroji akis nebuvo apakinta, tuomet visas regėjimas atsistatys 30–50 % greičiau.

Važiuojam į kalną

Koks greitis ir kuri pavara tinkamiausia kylant ir leidžiantis nuo kalno?

Šiuo atveju sunku įvardinti konkrečius skaičius. Pavara pasirenkama priklausomai nuo leidimosi ar kilimo greičio. Tačiau bendras algoritmas štai toks: kai leidžiatės nuo kalno ar kylate į jį, turite įjungti viena pavara žemesnę, nei tuomet, kai važiuojate tuo pačiu greičiu lygiu keliu. Pavyzdžiui, jei nuo kalno leidžiatės 80–90 km/h, reikia jungti 4 pavarą, 40–60 km/h – trečią, lėčiau nei 40 km/h – antrą. Jau leidžiatės ar kylate 20 km/h greičiu į/nuo ypač stataus kalno, galite įjungti pirmą pavarą. Žemesnės pavaros įjungimas sudaro pristabdymo varikliu efektą. Pavarą pasirinkite atsižvelgdama į kartu važiuojančių automobilių srautą ir ribojančius greitį ženklus. Leisdamasi žemyn jokiu būdu neišjunkite pavarų ir neriedėkite neutralia pavara.

Sėkmės kelyje!